Plačiai paplitusi, tačiau netolygiai pasitaikanti roplių rūšis. Skiriamasis požymis – dvi geltonos, baltos arba oranžinės dėmės pakaušio srityje (dėmės kartais susilieja). Vasarą žalčiai dažniau sutinkami vandens telkinių pakrantėse, kur medžioja savo pagrindinį grobį – varles o pavasarį ir rudenį jie šliaužioja platesnėse vietovėse. Dažnai būna arti žmogaus gyvenamosios vietos. Paimti į rankas, jie išleidžia nemalonaus kvapo analinės liaukos sekretą, kai kurie individai, pajutę pavojų, apsimeta negyvais. Žaltys paprastai nekanda ir, skirtingai nuo gyvačių, neturi nuodingų liaukų.