Didžioji dilgėlė yra žolinis daugiametis, didelis (60-170 cm aukščio) dilgėlių šeimos augalas. Būdinga drėgnuose, maistinių medžiagų turtinguose dirvožemiuose, ypač nusausintose durpių dirvose, kuriose gausu azoto. Paprastos dilgėlės ant lapų ir stiebų turi daug dilginančių plaukelių, kurie, paliesti žmogaus ar gyvūno, į odą įšvirkščia histamino ir kitų cheminių medžiagų, sukeldami deginimo pojūtį. Dėl šios priežasties gyvūnai nevalgo šviežių dilgėlių. Dilgėlę žmonės plačiai naudoja nuo seniausių laikų – dilgėlės gali būti naudojamos pirtyje, kaip vantos, jomis galima patrinti skaudančius sąnarius ar nugarą. Dilgėlė dirgina, gerina kraujotaką ir mažina skausmą. Pavasarį vartojami jauni didžiųjų dilgėlių ūgliai bei lapai, kurie turi daug baltymų, vitaminų ir mineralų, jose yra daug vitamino C, kalio, geležies ir kalcio. Nuo XVI a. dilgėlė minima kaip veiksminga žaizdų gydymo priemonė. Anksčiau, kai medvilnės pluoštas dar nebuvo importuojamas į Europą, dilgėlių pluoštas buvo naudojamas virvėms, lynams, audiniams, tinklams ir popieriui gaminti.