Tankiažiedė rugštynė yra daugiametis, 60–150 cm aukščio augalas, išauginantis didelius lapus ir storus, šakotus šakniastiebius. Vienas augalas gali subrandinti iki 4000 sėklų, kurios keletą metų išlaiko daigumą. Tankiažiedė rugštynė yra invazinė rūšis, kurios natūralus arealas buvo pietryčių Europoje ir Vakarų Azijoje. Vidurio ir Šiaurės Europoje tankiažiedė rugštynė pradėjo plisti XIX a. pabaigoje, bet sparčiausiai plinta nuo 20-ojo amžiaus pradžios. Rūšis Latvijoje pirmą kartą buvo inventorizuota 1920 m. Manoma, kad rūšis atsitiktinai pateko į Latviją kartu su grūdais ar žolės sėklomis iš Rusijos, taip pat galėjo būti atsitiktinai atvežta kartu su kitais kroviniais. Šiandien ši rūšis auga ir plinta natūraliose arba pusiau natūraliose pievose, kur užgožia vietinius, ypač užliejamų pievų augalus. Ši rūšis sumažina pievų pašarinę vertę, nes jų neėda naminiai gyvuliai. Rūšis plačios ekologinės amplitudes ir gali prisitaikyti prie gana skirtingų ekologinių sąlygų – šią rūgštynę galima rasti tiek natūraliose vidutiniškai drėgnose pievose, tiek ruderalinėse buveinėse, pakelėse ir pageležinkelėse.