Aktyvus šiltuoju metų laiku, neaktyvus rudenį ir žiemą. Veisimosi sezono metu vandenyje būna aktyvus visą parą. Sausumoje veiklus sutemus, vakarais ir anksti naktį. Žiemoja mažomis grupėmis, kartais – iki kelių dešimčių ar šimtų individų. Maitinimosi buveinės aprėpia mišrius miškus, sodus, parkus, krūmynus ir pievas. Dieną tūno graužikų urvuose, po medžių šaknimis, šakomis, akmenimis ir samanose. Veisimosi buveinės – maži, šilti ir saulėti tvenkiniai, daugiausia bežuviai, su gausia vandens augmenija. Žiemos miego mikrobuveinės – graužikų ir kurmių urvai, kelmai, šakų krūvos ir rūsiai prie vandens telkinių. Sausumoje minta sliekais, erkėmis, drugelių vikšrais, kitais vabzdžiais ir jų lervomis. Vandenyje – uodų lervomis, mažais vėžiagyviais, vandens vabalų lervomis, mažais moliuskais, žuvų ir varliagyvių kiaušinėliais.

1. Aktyvus šiltuoju metų laikotarpiu, o vėlyvą rudenį ir žiemą – miega. Veisimosi sezono metu aktyvus visą parą, ypač dieną. Sausumoje veiklus prieblandoje, vakare, anksti naktį, po lietaus arba lyjant. Maitinimosi buveinės aprėpia mišrius miškus, taip pat parkus, krūmynus ir upių slėnius šalia drėgnų vietų – pelkių, tvenkinių. Dieną tūno urvuose, po medžių šaknimis, šakomis, akmenimis ir samanose. Veisimosi buveinės – saulėti bežuviai tvenkiniai, su gausia vandens augmenija. Žiemos miego mikrobuveinės – graužikų urvai, kelmai, šakų krūvos, rūsiai ir duobės. Žiemoja po vieną arba didelėmis (iki kelių šimtų individų) grupėmis. Sausumoje minta sliekais, šliužais, vabzdžiais ir jų lervomis bei voragyviais, o vandenyje – vandens vabalais, moliuskais, uodų lervomis, laumžirgių lervomis, žuvų ir varliagyvių kiaušinėliais, mažais vėžiagyviais ir varliagyvių lervomis.

Aktyvi šiltuoju metų laikotarpiu, žiemą neaktyvi. Veikli vakare ir naktį, dieną praleidžia įsiraususi į žemę. Maitinimosi buveinės – mišrūs miškai, krūmynai, miško pakraščiai, pievos, sodai ir laukai. Vengia akmenuotos žemės. Veisimosi buveinės – nedideli, apžėlę tvenkiniai. Žiemos miego mikrobuveinės – graužikų urvai, taip pat gali peržiemoti įsiraususi į dirvožemį. Minta skruzdėlėmis, vabalais, lervomis, vorais ir sliekais. Pavasarį vandenyje išneršia 1 000-2 500 kiaušinėlių, kurie išneršiami dviem gijomis, kūgiškai apsivejančiomis aplink praėjusių metų vandens augalus. Buožgalviai užauga iki 175 mm ir gyvena vandenyje iki metamorfozės. Lytiškai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais.

Sezoninis ir paros aktyvumas – aktyvi šiltuoju metų laikotarpiu, žiemą miega; veikli vakare, kai sutemsta, ir dieną, kai lyja; dienomis lindi po akmenimis, urvuose, po medžių šakomis ir lentomis. Maitinimosi buveinės – miškai, krūmynai, pievos, sodai, laukai ir pelkės. Aptinkama žmonių apgyvendintose kaimo vietovėse. Veisimosi buveinės – stipriai apžėlę tvenkiniai, balos, grioviai, įskaitant tuos, kuriuose gyvena žuvys. Žiemos miego mikrobuveinės – urvai, rūsiai ir namų pamatai. Minta vabalais, šliužais, lervomis ir sliekais. Pavasarį vandenyje išneršia 1 200-7 000 kiaušinėlių, išrikiuotų 3-5 m ilgio gijoje, kuri apsiveja aplink vandens augalus. Buožgalviai gyvena vandenyje iki metamorfozės. Lytiškai subręsta trečiaisiais-ketvirtaisiais gyvenimo metais.

Aktyvi šiltuoju metų laikotarpiu, žiemą miega. Veikli vakarais sutemus, dieną įsirausia į žemę, lindi po akmenimis, urvuose, po medžių šakomis. Maitinimosi buveinės – krūmynai, pievos, sodai ir laukai. Aptinkama žmonių apgyvendintose vietovėse kaimuose ir miestuose. Veisimosi buveinės – tvenkiniai, balos ir grioviai. Žiemojimo mikrobuveinės – graužikų urvai, duobės, akmenų krūvos, taip pat gali peržiemoti įsiraususi į dirvožemį. Minta vabalais, skruzdėlėmis, lervomis ir sliekais. Pavasarį išneršia 3 000-5 000 kiaušinėlių, kurie patenka į vandenį dviem eilėmis išrikiuotų kiaušinėlių gija, apsivejančia aplink vandens augalus arba nusėdančia vandens telkinio dugne. Buožgalviai gyvena vandenyje iki metamorfozės. Lytiškai subręsta ketvirtaisiais gyvenimo metais.

Sezoninis ir paros aktyvumas – aktyvi šiltuoju metų laikotarpiu, žiemą miega; veikli vakare, dieną dažniausiai lyjant. Sausumoje gyvenanti rūšis. Maitinimosi buveinės – miškai, pievos, pelkės ir sodai. Veisimosi buveinės – įvairių rūšių tvenkiniai ir grioviai. Žiemoja vandenyje, dažniausiai tekančio vandens telkiniuose – versmėse, upeliuose ir mažose upėse. Minta vabalais, uodais, moliuskais, lervomis ir sliekais. Pavasarį vandenyje išneršia 600-1 400 kiaušinėlių, sulipusių į gumulą. Buožgalviai gyvena vandenyje iki metamorfozės. Lytiškai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais.

Aktyvi šiltuoju metų laikotarpiu, žiemą miega. Veikli vakarais ir naktį, o dieną dažniausiai lyjant. Sausumoje gyvenanti rūšis. Maitinimosi buveinės – miškai, pievos ir pelkės. Veisimosi buveinės – įvairių rūšių tvenkiniai ir grioviai. Žiemoja sausumoje – urvuose, duobėse po lapais, taip pat vandenyje, judančio vandens telkiniuose – upeliuose ir mažose upėse. Minta vabalais, uodais, moliuskais, drugelių lervomis, vorais ir sliekais. Pavasarį vandenyje išneršia 500-2 700 kiaušinėlių, sulipusių į vieną ar du gumulus. Buožgalviai gyvena vandenyje iki metamorfozės. Lytiškai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais.

Aktyvi šiltuoju metų laikotarpiu, žiemą miega; veikli dieną ir vakare. Priskiriama vandens ir pusiau vandens gyvūnų rūšiai. Maitinimosi buveinės – įvairūs vandens telkiniai: tvenkiniai, karjerai, upių užutėkiai. Veisimosi buveinės atitinka maitinimosi buveines. Žiemoja vandenyje ir sausumoje – urvuose, šalia vandens telkinių. Minta vabalais, lervomis ir skraidančiais vabzdžiais, taip pat kitais varliagyviais, buožgalviais ir žuvų mailiumi. Pavasarį vandenyje išneršia 2 000-3 000 kiaušinėlių mažomis grupelėmis. Buožgalviai gyvena vandenyje iki metamorfozės; jauniklių gyvenimo būdas atitinka vandens ir pusiau vandens gyvūnų rūšies gyvenseną. Lytiškai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais.

ktyvi šiltuoju metų laikotarpiu, žiemą miega; veikli dieną ir vakare sutemus. Priskiriama vandens ir pusiau vandens gyvūnų rūšiai. Maitinimosi buveinės – įvairūs vandens telkiniai, dažniausiai dideli: upės, ežerai, dideli kanalai. Veisimosi buveinės atitinka maitinimosi buveines. Žiemą miega maitinimosi buveinėse po vandeniu. Minta vabalais ir lervomis, taip pat kitais varliagyviais, buožgalviais ir žuvų mailiumi. Pavasarį vandenyje išneršia 300-8 000 kiaušinėlių, sulipusių į du gumulus arba į mažas grupeles po 8-10 kiaušinėlių. Buožgalviai gyvena vandenyje iki metamorfozės; jauniklių gyvenimo būdas atitinka vandens ir pusiau vandens gyvūnų rūšies gyvenseną. Lytiškai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais.

ktyvi visą dieną ir vakare sutemus. Priskiriama vandens ir pusiau vandens gyvūnų rūšiai. Maitinimosi buveinės – įvairių rūšių vandens telkiniai (kartu su bent viena tėvine rūšimi): maži ir dideli tvenkiniai, karjerai, upių užutėkiai. Veisimosi buveinės atitinka maitinimosi buveines. Žiemą miega maitinimosi buveinėse po vandeniu arba sausumoje esančiuose urvuose. Minta vabalais, lervomis ir skraidančiais vabzdžiais, taip pat kitais varliagyviais, buožgalviais ir žuvų mailiumi. Buožgalviai gyvena vandenyje iki metamorfozės; jauniklių gyvenimo būdas atitinka vandens ir pusiau vandens gyvūnų rūšies gyvenseną. Lytiškai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais.