Uosialapis klevas Latvijoje ir Lietuvoje nėra vietinė rūšis. Jis buvo atvežtas iš Šiaurės Amerikos, kur auga natūraliai, ir, kaip dekoratyvinis augalas, pradėtas auginti XIX a. pradžioje. Pirmieji bandymai jį sodinti Latvijoje buvo nesėkmingi, nes jaunus medžius sunaikino šaltis. Nors Latvijoje uosialapis klevas aklimatizuotas tik XX a. pradžioje, šiandien jis jau išplito visoje šalyje, ypač Rygos ir Daugpilio apylinkėse. Uosialapis klevas plinta ir visoje Lietuvoje. Ši rūšis masiškai plinta ruderalinėse ir apleistose vietovėse, tačiau neretai skverbiasi ir į natūralias buveines. Greitai plėsdamas teritoriją, uosialapis klevas stipriai keičia buveines ir iš jų išstumia daugelį vietinių augalų rūšių. Greitą uosialapio klevo plitimą įtakojo dažnas šių augalų sodinimas ir tai, kad jo vaisius lengvai perneša vėjas ir vanduo. Greičiausiai rūšis plinta upių slėniuose, kur uosialapio klevo sėklas atplukdo upės tėkmė. Šios sėklos ne tik gali vandenyje išlikti gyvybingos iki šešių savaičių, bet ir sudygsta dar prieš pasiekdamos žemę.