Plačialapiai švendrai yra daugiamečiai, dideli (iki 2,2 m aukščio (būna ir virš 3 m)) žoliniai švendrinių šeimos augalai, kuriuos labai dažnai galima rasti užžėlusiose ežerų bei upių pakrantėse, tvenkiniuose, grioviuose, pelkių pakraščiuose. Ši rūšis dažnai formuoja tankius sąžalynus. Rūšis yra plačiai paplitusi visame pasaulyje. Plačialapių švendrų šakniastiebiuose yra krakmolo, baltymų, taninų, cukraus, oksalo rūgšties kalcio ir augalinių riebalų. Senovėje žmonės iš jų gamino miltus arba valgė keptus šakniastiebius. Maistui taip pat buvo naudojamos jaunos burbuoles, kurių skonis panašu į šparagus. Miltai iš plačialapių švendrų šakniastiebių buvo pradėti gaminti prieš 30 tūkstančių metų, daug anksčiau nei iš grūdų. Kavos pakaitalas buvo gaminamas iš džiovintų ir kapotų plačialapio švendro šakniastiebių. Plačialapis švendras taip pat naudojamas žemos kokybės popieriui gaminti.