🔹Zaraso ežero Didžioji sala – nuostabus gamtos kampelis, jaukiai priglaudžiantis ir vietinius, ir atvykusius trumpam ja pasidžiaugti.

🔹Saloje gyventa nuo seno. Remiantis istoriniais šaltiniais, yra žinoma apie kadaise saloje buvusį Vilniaus vyskupų dvarą, sunykusį dar XVIII amžiuje. Vėliau čia ėmė kurtis valstiečių sodybos, buvo ūkininkaujama. Tuo metu į salą dar nebuvo jokio tilto, tad buvo įprasta persikelti valtimis arba plaustais. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių kariai į sąlą buvo nutiesę tiltą, tačiau vėliau jis buvo išardytas ir saloje gyvenę žmonės miestą galėjo pasiekti tik valtimi.

🔹XX a. viduryje nukasus rytinėje Zaraso ežero Didžiosios salos dalyje buvusią smėlingą kalvelę buvo supiltas pylimas ir pastatytas gelžbetoninis tiltas. Vėliau saloje įrengta estrada, hipodromas, išasfaltuotas kelias, užveistas medelynas miestui apželdinti jame auginti net pilkieji riešutmedžiai (Juglans cinerea).

🔹Dabar sala tapo pagrindine sporto bei kultūrinių renginių vieta, čia yra ir pagrindinis miesto paplūdimys pritaikytas aktyviam poilsiui, čia įrengta didžiausia Baltijos šalyse 600 metrų ilgio vandenlenčių trasa, veikia kavinė, vandens batutų parkas, sveikatingumo takas.

🔹Nors Zaraso ežero Didžioji sala yra gausiai lankoma, o jos kraštovaizdis smarkiai pakeistas, ji pasižymi bioįvairove: čia gausu gamtinę brandą pasiekusių medžių, centrinėje salos dalyje auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas Melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), netoliese esančioje pelkėtoje buveinėje pastebėtos Raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina) bei itin retų vabalų – Niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) ir Ąžuolinio skaptuko (Xestobium rufovillosum) veiklos požymiai.

Zarasai (lenk. Jeziorosy) – Vilniaus vyskupo stalo valdai priklausęs miestelis su Zaraso ežero Didžiojoje saloje buvusiu dvaru.

Vilniaus vyskupo stalo valda buvo suformuota XIV a. pabaigoje, iškart po Lietuvos krikšto kai 1387 m. vasario 17 d. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Jogaila būsimos Vilniaus vyskupijos išlaikymui padovanojo Tauragnų pilį su valsčiumi, Labanoro ir Molėtų kaimus bei kitas teritorijas. Kiek vėliau prie šios milžiniškos valdos buvo prijungtas Salako valsčius ir Zarasai.

Nors istoriniuose šaltiniuose Zarasai yra minimi tik nuo 1516 m., tačiau laikomasi nuomonės, kad miestelis egzistavo jau XV a. paskutiniame ketvirtyje. Panašiu metu Zaraso ežero Didžiojoje saloje galėjo būti įkurta ir Vilniaus vyskupui priklausiusi dvarvietė. Visgi, apie dvarvietės buvimą žinome tik iš gerokai vėlyvesnio laikotarpio dokumentų, sudarytų tuomet, kai ji jau buvo besunykstanti.

1721 m. Zarasų dvaro inventoriuje yra minima, kad saloje buvę dvaro pastatai seni ir labai apleisti, tad labai tikėtina, kad senoji Zarasų dvarvietė buvo sunaikinta per 1655 – 1661 m. karą su maskvėnais ir švedais, o vėliau vėl atstatyta.

1731 m. Vilniaus vyskupo Jono Zenkovičiaus stalo valdų inventoriuje Zarasų vaitija priskirta Salako raktui, o saloje buvę pastatai įvardinti palivarku, t.y. mažesniu dvaro ūkiniu vienetu, kurio dirbamose žemėse valstiečiai atlikdavo lažą. Šiame dokumente yra ir tam laikui gana išsamus šios vietos aprašymas:

„Palivarkas buvo pastatytas Zaraso ežero saloje, iš seno aptvertas tvora. Čia buvo senas valdytojo namas, dengtas skiedromis [malksnomis], jį reikėjo iš naujo remontuoti. Visos durys buvo ant vyrių, langai seni, išdaužyti, viduje buvo sena pilkų koklių krosnis, du pušiniai suolai, vienas liepos medžio stalas; priešais valdytojo namą buvo senas skiedromis dengtas svirnas; arklidė, kurios stogo kraštai dengti skiedromis, o viršus – šiaudais, jos gale pristatytas tvartelis be stogo; taip pat buvo klojimas su jauja, dengti šiaudais, vartai ant *vyrių. Prie ežero stovėjo pirtis su priemene; ant kalnelio dar buvo skiedromis dengtas daržovių sandėlis su priemene, naujai pastatytas. Iš miestelio pusės buvo įrengtas keltas su [liepų] karnų lynu, kuriuo buvo persikeliama į palivarką. Saloje buvo ariamos žemės, kuriose buvo galima pasėti gal 20 statinių [grūdų], su mišku, pievos nebuvo.“ *

1777 m. buvo sudarytas Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Salako rakto inventorius, o tuo pačiu ir valdos planas, kuriame, rytinėje Zaraso ežero Didžiosios salos dalyje schematiškai pavaizduota salos palivarko vieta (lenk. folwark Ostrów).

Palivarkas visiškai sunyko pačioje XVIII a. pabaigoje. Manoma, 1794 m. sukilimo metu, kuomet sukilėliams susidorojus su Vilniaus vyskupu, buvo nusiaubti jo dvarai (1796 m. saloje jau buvo likę tik dirbami laukai). Priešams pasidalinus Abiejų Tautų Respubliką, Vilniaus vyskupo valdos taip pat buvo išdalintos. 1797 m. vasario 6 d. caro įsakymu Salako dvaras kartu su Zarasais perėjo Vilniaus civilinio gubernatoriaus žinion.

XX a. viduryje nukasus rytinėje Zaraso ežero Didžiosios salos dalyje buvusią kalvelę buvo supiltas pylimas ir pastatytas gelžbetoninis tiltas. Vėliau saloje įrengta estrada, hipodromas, išasfaltuotas kelias, užveistas medelynas miestui apželdinti, jame auginti net pilkieji riešutmedžiai (Juglans cinerea). Dabar sala tapo pagrindine sporto bei kultūrinių renginių vieta, čia yra ir pagrindinis miesto paplūdimys.

Nors Zaraso Didžioji ežero sala yra gausiai lankoma, o jos kraštovaizdis smarkiai pakeistas, ji pasižymi bioįvairove: čia gausu gamtinę brandą pasiekusių medžių, centrinėje salos dalyje auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas Melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), netoliese esančioje pelkėtoje buveinėje pastebėtos Raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina) bei itin retų vabalų – Niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) ir Ąžuolinio skaptuko (Xestobium rufovillosum) veiklos požymiai.

Zarasai – ežerų apsuptas miestas šiaurės rytų Lietuvoje, išsiskiriantis vaizdingu kraštovaizdžiu, gausia gamta, salomis ir aktyvaus poilsio galimybėmis. Miestas įsikūręs ant kalvos, apsuptos septynių ežerų, todėl vanduo ir gamta yra neatsiejama Zarasų tapatybės dalis.

Zarasai yra patraukli vieta tiek ramiam poilsiui gamtoje, tiek aktyvioms veikloms. Mieste ir jo apylinkėse galima vaikščioti pėsčiųjų takais, mėgautis ežerų kraštovaizdžiu, plaukioti, žvejoti, keliauti baidarėmis ar kitomis vandens transporto priemonėmis. Zarasų kraštas taip pat kviečia pažinti kultūros ir gamtos paveldą, aplankyti istorines vietas, dvarus, muziejus, bažnyčias ir kitus lankytinus objektus.

Vienas iš miesto simbolių – Zaraso ežero Didžioji sala. Tai nuo seno žmonių gyvenama sala, kurios istorija siekia kelis šimtmečius. Istoriniai šaltiniai liudija, kad saloje kadaise buvo Vilniaus vyskupams priklausęs dvaras, o vėliau čia kūrėsi valstiečių sodybos ir buvo ūkininkaujama. Iki tilto pastatymo į salą buvo patenkama valtimis ir plaustais. XX amžiuje sala tapo vis labiau pritaikyta miesto gyvenimui – čia įrengtas tiltas, estrada, hipodromas, kelias ir medelynas.

Šiandien Didžioji sala yra viena pagrindinių Zarasų sporto, kultūros, poilsio ir renginių erdvių. Čia įrengtas pagrindinis miesto paplūdimys, sveikatingumo takas, vaikų žaidimų aikštelė, vandens pramogos, vasaros sezono metu veikia kavinės, vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Sala taip pat yra mėgstama vieta aktyviam poilsiui ir vandens pramogoms.

Tačiau rekreacinė salos paskirtis nėra vienintelis jos išskirtinumas. Didžioji sala pasižymi biologine įvairove ir vertingomis šlapynių buveinėmis. Nepaisant to, kad teritorija intensyviai lankoma ir jos kraštovaizdį stipriai pakeitė žmogaus veikla, čia išliko brandžių medžių, retų augalų ir gyvūnų rūšių. Saloje auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas melsvasis gencijonas, o netoliese esančiose pelkėtose buveinėse aptinkama raudonpilvė kūmutė bei retų vabalų rūšių veiklos požymių.

Po salos paviršiumi slypi ir įdomi gamtos istorija. Geologiniai tyrimai parodė, kad dalyje buvusios hipodromo teritorijos yra užpelkėjusių plotų, storų durpių ir sapropelio sluoksnių. Kai kur durpių sluoksnis siekia daugiau kaip 10 metrų. Šie sluoksniai liudija apie ilgą teritorijos pelkėjimo ir ankstesnės ežerinės aplinkos istoriją. Gruntinio vandens lygis čia glaudžiai susijęs su Zaraso ežero vandens lygiu, todėl šlapios sąlygos yra natūrali šios teritorijos dalis.

Būtent ši gamtos ir žmogaus veiklos sąveika yra svarbi „UrbUmbrella“ projekto kontekste. Projekto tikslas nėra atskirti šlapynę nuo žmonių, bet rasti būdą, kaip ją išsaugoti ir kartu sudaryti galimybes žmonėms ją pažinti bei atsakingai lankyti.

Projekto metu Zarasų Didžiojoje saloje bus atkuriama ir prižiūrima apie 9,82 ha šlapynės teritorija. Bus vykdomos buveinių atkūrimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės, tvarkoma augmenija, prižiūrimos pievų buveinės, formuojamos biologinei įvairovei svarbios teritorijos, įrengiamos varliagyvių žiemavietės ir inkilai, atliekami vertingų medžių priežiūros darbai.

Ilgalaikei teritorijos priežiūrai bus įsigyta speciali daugiafunkcė amfibinė šlapynių tvarkymo mašina, kuri leis efektyviau prižiūrėti šlapynę, šalinti perteklinę vandens augaliją ir nendres, tvarkyti pakrantes bei atvirus vandens plotus. Teritorijoje taip pat numatoma įrengti informacinius stendus ir lankytojams skirtą infrastruktūrą, kad Didžiosios salos gamtinė vertė būtų geriau matoma ir suprantama visuomenei.

Zarasai ir Didžioji sala – tai vieta, kur gamta, vanduo, miesto gyvenimas ir istorija susitinka vienoje erdvėje. „UrbUmbrella“ projektu siekiama, kad ši unikali pusiausvyra būtų išsaugota ir ateityje – atkuriant šlapynių ekosistemas, saugant biologinę įvairovę ir suteikiant žmonėms daugiau galimybių pažinti miesto gamtinį paveldą.