Nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii Dybowski)
Gėlavandenė dugninė žuvis, kurios natūralus paplitimo arealas aprėpia Rytų Aziją – Amūro baseiną, Šiaurės Kiniją ir Korėjos pusiasalį. Nuodėgulinis grundalas pateko į Latviją kaip svetima invazinė rūšis, daugiausia gabenant žuvų mailių ir akvakultūros medžiagas, taip pat dėl galimų išleidimo iš akvariumų atvejų. Šios žuvys buvo aptiktos keliose upių baseinų sistemose, įskaitant pietryčių Latvijos vandens telkinius.
Šiai žuvų rūšiai būdingas trumpas (paprastai 8-18 cm), masyvus kūnas ir gana didelė galva su plačiomis žiotimis, leidžiančiomis praryti gana didelį grobį. Nugarinės dalies spalva įvairuoja tarp tamsios alyvuogių rudos ir pilkšvai rudos su tamsiomis netaisyklingomis dėmėmis ir marmurą primenančiu marginimu, o pilvas yra šviesesnis.
Rinkdamasi buveines, teikia pirmenybę mažiems, sekliems, stovinčio arba lėtai tekančio vandens telkiniams su gausia vandens augmenija – tvenkiniams, upių užutėkiams, grioviams, durpių karjerams ir miško balų sistemoms. Nuodėguliniai grundalai labai atsparūs deguonies stygiui ir organinei taršai, gali peržiemoti mažuose, užšąlančiuose vandens telkiniuose ir sudaryti didelio tankio populiacijas. Nuodėgulinis grundalas yra plėšrūnas, mintantis bestuburiais, žuvų ikrais ir mailiumi, taip pat varliagyvių ikrais ir lervomis.
Raudonausis raštuotasis vėžlys (Trachemys scripta, Thunberg ir Schoepff)
Gėlavandenių vėžlių rūšis, savaime paplitusi Šiaurės Amerikoje – centrinėje ir pietvakarinėje Misisipės baseino srityse bei Meksikos įlankos regione. Europoje – įskaitant Latviją – šie vėžliai atsirado kaip įvežta rūšis, daugiausia dėl prekybos naminiais gyvūnais ir žmonių polinkio „paleisti“ vėžlius į laukinę gamtą, kai jų nebereikia.
Šių vėžlių karapaksas plokščias ir ovalus, dažnai su maža ketera, matoma jauniklių stadijoje; bėgant metams kiautas tamsėja. Galvos šonuose yra būdingos raudonos arba oranžinės dėmės. Gyvenimo trukmė – 30 metų ar ilgesnė. Raudonausis raštuotasis vėžlys yra vandens rūšis, kuri natūralioje aplinkoje renkasi lėtai tekančio arba stovinčio gėlo vandens telkinius – ežerus, tvenkinius, upės ruožus su lėta tėkme, pelkes, griovius su minkštu dugnu ir augmenija bei kaitinimosi saulėje salelėmis – akmenimis ir nuvirtusiais medžiais. Šie vėžliai yra visaėdžiai – minta tiek augalais, tiek bestuburiais, žuvimis ir varliagyviais.
Raudonausis raštuotasis vėžlys vertinamas kaip viena iš 100 blogiausių invazinių rūšių pasaulyje. Latvijoje jis varžosi su vietos baliniu vėžliu dėl maisto, kaitinimosi saulėje ir kiaušinių dėjimo vietų. Raudonausiai raštuotieji vėžliai yra aktyvesni ir agresyvesni, todėl, esant konkurenciniam spaudimui, vietinių vėžlių aktyvumas, virškinimo greitis ir dauginimosi pajėgumai gali sumenkti. Ši invazinė rūšis gali pernešti parazitus ir ligas, su kuriais vietinės rūšys nebuvo susidūrusios, todėl padidėja patogenų rizika vietinei herpetofaunai.
