Kodėl atkurti buveines yra būtina?
Buveines atkurti būtina, kad gamtoje išliktų pusiausvyra. Tačiau išlaikyti šią pusiausvyrą nėra paprasta – daugelio veiksnių visuma kuria sąlygas, kurioms esant reikia imtis aktyvių veiksmų, kad buveinėse išliktų įvairovė ir gausa. Minėtų veiksnių pavyzdžiai:
Vėsus mūsų kraštų klimatas ir šaltos žiemos (kai oro temperatūra krenta iki -20 ar -30°C) gali lemti didelį gyvūnų, kurie žiemoja sausumoje arba sekliuose, iki dugno užšąlančiuose tvenkiniuose, mirtingumą. Kita vertus, dėl vasaros karščių ir sausrų seklūs tvenkiniai gali visiškai išdžiūti. Dėl to varliagyvių lervos dažnai žūsta nespėjusios užaugti.
Dešimtmečius trukusi žemės ūkio plėtra, pelkių drenažas ir mažų upių nuvedimas į drenažo kanalus sunaikino dešimtis tūkstančių nedidelių vandens telkinių, buvusių varliagyvių namais. Tvenkiniai ir pievos apleistose žemės ūkio žemėse greitai apauga krūmais ir nendrėmis, tampa per daug tamsūs ir šalti saulę mėgstantiems ropliams ir varliagyviams. Bebrų užtvankas, kurios natūraliai sukuria idealius tvenkinius varliagyviams, žmonės taip pat dažnai sunaikina.
Be to varliagyviai masiškai žūsta keliuose pavasario ir rudens migracijų metu. Papildoma grėsmė – pavasarinis sudžiūvusios žolės deginimas, per kurį žūsta gyvūnai. Spąstais tampa ir apleisti pastatai, atviri šuliniai bei nelegalūs sąvartynai.
Visi kartu šie veiksniai kuria aplinką, kurioje vietos herpetofaunai sunkiau išgyventi ir vystytis.
Latvijos gamtoje invazinės rūšys dažniausiai yra plėšrūnai. Pavyzdžiui, nuodėgulinio grundulo (Perccottus glenii) populiacija sparčiai plinta ir šios žuvys gali visiškai sunaikinti varliagyvių lervas mažuose, šiltuose tvenkiniuose. Kiti plėšrūnai, tokie kaip usūriniai šunys ir kanadinės audinės, kurie medžioja suaugusius varliagyvius ir ėda vėžlių kiaušinius, taip pat kelia grėsmę. Dėl neatsakingų žmonių veiksmų raudonausiai raštuotieji vėžliai (Trachemys scripta) atsiduria laukinėje gamtoje ir tampa agresyviais konkurentais vietos baliniams vėžliams kovoje dėl maisto ir poilsio vietų. Invazinės rūšys egzistuoja ne tik gyvūnų, bet ir augalų pasaulyje. Tokios rūšys kaip kanadinė rykštenė ir uosialapis klevas užima buveines, išstumdamos vietos augalus ir užgoždamos tvenkinių krantus bei tokiu būdu atimdamos iš roplių jiems reikalingą saulės šilumą. Dėl prekybos egzotiniais gyvūnais laukinėje gamtoje atsiranda naujų, pavojingų parazitų ir ligų, pavyzdžiui, Batrachochytrium dendrobatidis (Bd) infekcija.
Kaip vykdomas buveinių atkūrimas?
Siekiant subalansuoti situaciją, gamtos ekspertai Latvijoje apsaugą įgyvendina keliais lygmenimis – nuo teisės aktų ir mikrorezervatų kūrimo iki fizinio buveinių ir rūšių atkūrimo (grąžinimo į gamtą). Ten, kur natūralūs procesai sustojo (pavyzdžiui, urbanizuotoje aplinkoje), juos reikia imituoti dirbtinai.
Buveinių atkūrimo darbai gamtoje dažnai atrodo kaip trikdžiai, tačiau iš tikrųjų jie imituoja esminius (bet jau prarastus) natūralius procesus, kaip antai:
- Bebrų poveikio imitacija – ekspertai iškerta krūmus ir invazinių rūšių medžius palei vandens telkinių krantus, kad tvenkinius vėl apšviestų saulė ir varliagyviai bei ropliai galėtų pasišildyti.
- Sausros imitacija – sukuriami nauji, seklūs tvenkiniai ir duburiai (balos). Seklus vanduo įšyla greičiau, sudarydamas idealią aplinką tritonų ir vėžlių veisimosi procesui.
- Gaisro imitacija – brūzgynai ir žolės danga specialiose vietose pašalinami, atidengiant smėlingą dirvą. Tokios saulėtos ir atviros smėlingo dirvožemio zonos yra itin svarbios baliniams vėžliams ir vikriesiems driežams, kad galėtų saugiai dėti kiaušinius.
- Pavasario potvynių imitacija – vandens telkinių ir miško buveinių valymas, pašalinant dumblą ir žmonių paliktas atliekas.
Paruošus buveinę, vietos rūšims dažnai būtina padėti susigrąžinti teritoriją. Mokslininkai veisia retus varliagyvius (pavyzdžiui, raudonpilves kūmutes ir medvarles) ir paleidžia jauniklius į atkurtus tvenkinius.
Baliniai vėžliai taip pat yra specialiai veisiami ir paleidžiami laukinėje gamtoje. Pavyzdžiui, vykdant Daugpilio (Ruģeļi) projektą planuojama gamtoje paleisti 10 tokių vėžlių, kurie ne tik padės atkurti šių gyvūnų populiaciją, bet ir kovoti su invazinėmis žuvimis – nuodėguliniais grundulais, jas suėdant.
Reikšmingos neigiamo poveikio dalies galima išvengti šviečiant visuomenę, pavyzdžiui:
- išaiškinant, kad egzotinių augintinių (pvz., raudonausių raštuotųjų vėžlių) bei invazinių žuvų negalima išleisti laukinėje gamtoje.
- uždraudžiant ir kontroliuojant tinklų ir spąstų naudojimą tvenkiniuose, kad į juos netyčia nepatektų ir nežūtų saugomi baliniai vėžliai.
Yra galimybė, kad dėl klimato kaitos susidarys nykstančioms rūšims palankesnės sąlygos. Jei klimatas bus žymiai šiltesnis, Baltijos teritorija gali tapti svarbiu prieglobsčiu minėtoms rūšims. Tačiau tuo pačiu metu būtina stebėti ir invazinių rūšių plitimą, kad plėšriosios invazinės rūšys neužgožtų natūralių šių buveinių gyventojų.