Apskaita

Labai informatyvus bioklimatinio modeliavimo būdas yra apskaita (apklausa). Jo taikymas glaudžiai susijęs su tiriama gyvūnų rūšimi. Pavyzdžiui, veisimosi sezono metu anuranų (beuodegių varliagyvių) patinų skleidžiamus garsius poravimosi signalus arba vokalizacijas, būdingus šiai rūšiai, dažnai galima girdėti dideliu atstumu, todėl per palyginti trumpą laiką galima atlikti atitinkamus didelio masto tyrimus su ribotais ištekliais. Naudojant patinų vokalizacijų apskaitos duomenis galima atlikti ekstrapoliacijas ir nustatyti mažiausią galimą veisimosi populiacijos dydį konkrečioje teritorijoje.

Tačiau tokią apskaitą būtina atlikti teisingai – reikia atlikti bent 3 apskaitas skirtingais laikotarpiais, pasirenkant dienas, kai gali būti blogos oro sąlygos. Taip pat reikia atsižvelgti į rūšies ypatumus: žaliųjų varlių, paprastųjų medvarlių, žaliųjų ir nendrinių rupūžių skleidžiamas garsas girdimas 500 m spinduliu, paprastosios rupūžės – 150 m, smailiasnukės varlės ir raudonpilvės kūmutės – 100 m, paprastosios varlės ir paprastosios česnakės – 50 m.

Gauti apskaitos duomenys fiksuojami tiek kontekstualiai (nurodant ne tik skaičių, bet ir laiką, temperatūrą bei oro sąlygas), tiek žemėlapyje.

Taip pat skaičiuojami buveinėse gyvenantys lervos, vėžliai ir kiti gyvūnai, kurių negalima stebėti naudojant vokalizacijas. Jie skaičiuojami atliekant kruopščius vizualinius tyrimus.

eDNR

Aplinkos DNR arba eDNR yra genetinė medžiaga, kurią gyvi organizmai palieka aplinkoje – vandenyje, dirvožemyje ar ore. Užuot paėmę ir ištyrę gyvūną ar augalą tiesiogiai, mokslininkai ima mėginius iš gamtos ir tiria ten likusias DNR daleles, kad nustatytų konkrečių rūšių buvimą.

eDNR tyrimai atliekami taikant įvairius protokolus. Vienas iš tokių protokolų yra prancūzų kompanijos SPYGEN sukurta technologija, kurią taikant galima nustatyti vandenyje gyvenančias rūšis (žuvis, varliagyvius, roplius ir kt.), filtruojant vandens mėginius ir analizuojant likusią genetinę medžiagą.

Surinkus vandenį, atliekama laboratorinė analizė, o jos rezultatai saugomi kartu su vieta. Tokiu būdu galima aptikti buveinėje esančias rūšis, taip pat sekti teritorijos vystymosi dinamiką.

Visi duomenys, ypač tie, kurie susiję su nepakankamai atstovaujamomis rūšimis, turi būti vertinami teisingai. DNR medžiagos trūkumas ne visada reiškia, kad teritorijoje nėra nė vieno atitinkamos rūšies individo. Nors taikant šį metodą vandens mėginys yra didelis (daugiau nei 30 litrų vienam matavimui), reikia atsižvelgti į tai, kad duomenys gali neatspindėti tikrosios situacijos.

Modeliavimas

Surinkus visų naudojamų tyrimų metodų duomenis, jie derinami su geografiniais, klimatiniais ir kitais duomenimis, sukuriant rūšies paplitimo modelį. Kuo daugiau ir įvairesnių tyrimų atlikta, tuo tiksliau rūšies paplitimo modelį galima perteikti žemėlapyje.

Pakartotinai atliekant tyrimus ir modeliuojant galima stebėti buveinės vystymosi dinamiką ir prognozuoti jos būklę ateityje. Jei atsiranda pagrindas manyti, kad buveinės būklė blogėja, planuojamas ir vykdomas jos atkūrimas.